- retapėdis
- retapė̃dis, -ė adj., smob. (2) DŽ kas lėtas, nerangus, nepaslankus: Tauginiai, tai teisybė, retapėdžiai. Bet Lukošiukė kitoniška: ji vėliausia ir anksčiausia, visur aplaksto, viską aprūpina ir retapėdžius įjudina M.Katk. Tai retapė̃dis žmogus, negreit padarys darbą Šln. Tas vaikas toks jau retapė̃dis, visiškai į tėvą nusidavęs Srv. Tokie abu retapė̃džiai kai susidės, tai juos utėlės suės Sml. Toks jaunas ir toks retapė̃dis! Pc. Kad ir šneki, bet retapė̃dė Kair. Jo pati tokia retapėdė, linguodama eina Ėr. Būk tu man toks retapė̃dis, velkasi kaip vėžys atbulas Čk. Jau jis toks tykus, retapė̃dis, i šnekta retapėdžio: kada ne kada žodis Vdk. Jis toks retapė̃dis – per nedėlią nenupjaus dobilų Lnkv. Kieno šieną sulis – retapė̃džio! Slk. Toks retapė̃dis kol žodį pasako, pusė valandos praeina Bsg.
Dictionary of the Lithuanian Language.